Ištieskime pagalbos ranką vargstančiam, eidami prie gimusio Jėzaus.
Žvarbūs rudens vėjai baigia nuplėšti paskutinius lapus. Apklodami žemę storais patalais, dar ne per seniai jie buvo žali- įvairių spalvų ir formų, puošė medžius, po kuriais rasdavo pavėsį žmonės, padangių sparnuočiai suko lizdus. Ką jau kalbėti apie margaspalvių gėlių kilimus, dar visai neseniai savo įvairiaspalviais žiedais ir kvapais džiuginusius mūsų širdis, o šiandien tik sustabarėję stiebai ir tušti žemės lopinėliai primena apie jų buvimą. Panašiai vyksta ir žmogaus gyvenime, pradedant gimimu ir baigiant mirtimi. Skirtumas tame, kad Dievas, sukūręs žmogų, davė jam ne tik materialų kūną, bet ir nemirštančia sielą. Pasibaigus žemiškai kelionei, palikę kūną, stosime prieš Dievo teismą. Kaip liaudies išmintis sako: -„Ką čia pasėjai, tą ten ir pjausi.“
Artėja didžioji metų šventė šventos Kalėdos- Jėzaus Kristaus gimimo diena. Nuo neatmenamų laikų žmonija laukė pasaulio Atpirkėjo gimimo. Šios šventės mes taip pat laukiame ir jai ruošiamės. Prieškalėdinis adventas kviečia mus ilgiau pabūti maldoje, apmąstyti savo gyvenimo tikslą, prasmę bei vertybes, savo tiesioginį darbą, pareigas šeimoje, bendruomenėje bei visuomenėje, paklausti savęs, ar mano dienos bėga ne tuščiai ir ką aš darau, kad būtų gera ne tik šalia manęs esantiems, bet ir kitiems. Ar į pagalbos ištiestą ranką įdedu duonos, ar išgirstu šauksmą padėti sergančiam, gyvenimo išbandymų palaužtam žmogui, ar aplankau vienišą senelį, neturintį artimųjų, bet turintį bėdų ir ligų kraitį, pražiūrėjusį langus su viltimi: -„Gal kas nors ateis ir pas mane.“ Šie visi pamąstymai-tai tarsi keliai ir takeliai, kuriais einame mintimis ir gerais darbais prie prakartėlės su gimusiu Jėzumi. Beveik kiekviename miestelyje yra socialiniai darbuotojai, bažnyčios, prie kurių susikūrę Carito organizacijos. O, kur jų nėra, gailestingumo darbais rūpinasi parapijų klebonai. Sutelkime visi jėgas ir pirmi skubėkime ištiesti pagalbos ranką, aplankydami ir padėdami vienišiems ir nusenusiems žmonėms, skurdžiai gyvenančioms šeimoms bei kitiems vargstantiems žmonėms. Jėzaus gimimas skurdžiame tvartelyje, jo gyvenimas mus moko mylėti vienas kitą tikra krikščioniška meile, užjausti ir padėti, patarti ir priglausti, liūdėti su liūdinčiais, džiaugtis su besidžiaugiančiais. Mes nepakeisime žmogaus gyvenimo būdo, kuris kai kam atrodo nepriimtinas, bet nuoširdžia pagalba, parodytu dėmesiu, geru patarimu padėsime kilti iš dvasinio ar materialinio skurdo. Juk, darydami gera kitiems, mes krauname amžinuosius turtus sau, kurių nei ugnis, nei rūdys, nei kandys nesunaikins.
Jei esame dori ir geri žmonės, tikri krikščionys, jei mylime Dievą ir artimą, tai atsiliepkime į akciją „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam.“ Kaip ir kiekvienais metais , taip ir šiais, kviečiame įstaigas, organizacijas, verslininkus ir kitus geros valios žmones paruošti krepšelius su negendančiais maisto produktais ir pristatyti į Lazdijų šventos Onos bažnyčią ar kleboniją nuo gruodžio 6 iki 18 d. Visa tai, ką paaukosite bus išdalinta vargingai gyvenantiems. Atverkime savo širdis gerumui ir meilei, nugriaukime neapykantos ar abejingumo tvoras. Ištieskime didelį meilės stalą, prie kurio susėstų turtingi ir vargšai, sveiki ir ligoti, jauni stiprūs ir bejėgiai žilagalviai seneliai. Pasistenkime įžvelgti Kristaus veidą kiekviename žmoguje, dėkokime Dievui, kad šiandien galime būti tais dosniais, svetingais stalo šeimininkais, kuriems Dangiškasis tėvas suteikė galimybę daugiau užsidirbti ir turėti, tačiau mokėkime išmintingai naudoti tą perteklių, kad jis netaptų mamona, o duotų gausių išganymo vaisių. Linksmų šventų Kalėdų ir prasmingų Dievo palaimintų Naujųjų metų.
Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas ir Pastoracinė taryba.
