Artėjant Vėlinėms, VDC lankytojai ėjo į kapines, tvarkė apleistus kapus. Vaikams teko „atrasti“ kapelius, kurių jau daug metų niekas nelanko. Sutvarkę kapelį uždegėme po žvakutę. Baigę darbus, visi kartu sukalbėjome maldelę, taip pagerbdami mirusiuosius. Eidami namo diskutavome, negi žmonėms taip sunku sutvarkyti šalia esantį apleistą kapą? Manome, daugelis mūsų, padarę gerą darbą, jautėsi pakiliai: juk atlygis – vidinė šiluma ir ramybė.