Kad vaikai šypsotųsi- prasmingos išvykos.

„Džiaugiuosi gražiu ir prasmingu bendradarbiavimu su mūsų rajono mokyklomis“,- sakė Lazdijų dekanato „Caritas“ vadovė Onutė Juodkienė pasakodama apie išvykų maratoną. Kučiūnų mokykla kartu su Lazdijų dekanato „Caritu“ organizavo daugiavaikių šeimų vaikučiams pažintinę- mokomąją išvyką į Trakėnuose įsikūrusį  VŠĮ „Zooparką“, Šeštokų mokyklos ir Šeštokų parapijos „Carito“ pakviesti socialiai remtinų šeimų vaikai vyko į Grūto parką, dar laukia kupina įspūdžių Krosnos mokyklos ir Lazdijų dekanato „Carito“organizuojama išvyka vaikams į Trakėnų VŠĮ „Zooparką“.

Vieniems labiausiai patiko gyvūnų karalius- liūtas, kitiems- vaišės

„Ačiū visiems geros valios žmonėms, visiems geradariams, kurių dėka vaikučiams buvo nupirkti bilietai, suruoštos vaišės, išvykta, daug pamatyta ir sužinota. Širdingai dėkojame visiems rėmėjams“,- sakė Lazdijų dekanato „Caritas“ vadovė Onutė Juodkienė po šaunios išvykos su Kučiūnų daugiavaikių šeimų vaikučiais, kuriuos lydėjo puikūs Kučiūnų mokyklos mokytojai bei mamytės, nepagailėjusios savo laiko ir vykusios kartu su vaikais. Lazdijų dekanato „Caritas“ vadovė O.Juodkienė negailėjo pagyrų ir vaikams, kurie buvo geri, disciplinuoti ir tikrai verti pagyrimo. „Vaikai nuoširdžiai meldėsi už geradarius, tėvelius, mokytojus“,- džiaugdamasi pasakojo O.Juodkienė.

O zoologijos sode džiaugsmo buvo išties daug. Šurmuliuodami vaikai vaikštinėjo po zoologijos sodą džiaugdamiesi gyvūnais. Vieniems labiausiai patiko bezdžionės, kurios jau įpratusios prie vaikų dėmesio, tad čia atsisukdavo, čia vėl užsisukdavo nuo vaikų tarsi sakyte sakydamos, kad mes ypatingos. Kiti gi neatsidžiaugė gyvūnų karaliumi tituluojamu liūtu Solo, kuris ir elgėsi tarsi patvirtindamas ir suprasdamas savo karališkąją prigimtį, vis išdidžiai vaikštinėjo pasirodydamas, koks jis didelis ir galingas. Tad klegesio, šypsenų, kalbų nestigo. Juolab, kad pasižiūrėti šiame zoologijos sode išties yra į ką ir vaikams, ir suaugusiems. Čia bėgioja Kamerūno avys ir ožkos, Jokūbo avys, poni arkliukai, snieginiai, kalnų, Sibiro ožiai, lamos, zebrai, asilai, dėmėtieji, taurieji, Dovydo elniai, kupranugariai, meškėnai, vilkai. Tarp daugybės žinduolių vaikai domėjosi ir paukščiais: povais, fazanais, neregėto grožio vištomis, balandžiais, pilkomis gervėmis, stebėjo daugybę vandens paukščių. Juolab, kad juos lydėjusios Kučiūnų mokyklos socialinė pedagogė Jovita Kurtinaitienė ir mokytoja Daiva Malinauskienė vaikams paaiškino, papasakojo ir atsakė į daugybę netikėtai iškylančių klausimų. Juk ne kasdien gali išvysti tokių įdomių gyvūnų, kuriuos gali iš arti pamatyti ir stebėti, kaip jie elgiasi. Tad vaikiškas džiaugsmas, nenutilstantis čiauškėjimas ir linksmi šūksniai lydėjo visą išvyką. O kur dar vaišės. Juk reikia ir pasistiprinti, juolab, kad tiek bėgiota, lakstyta besižavint gyvūnais, tiek kartų kviesti draugai dar kartą ir dar kartą pažiūrėti į tokius gražius, o kartais net nematytus, žvėrelius ir paukštelius. „Kitiems vaikučiams labiusiai patiko vaišės“,- sakė Lazdijų dekanato „Caritas“ vadovė O.Juodkienė. Smagu, kad vaikai buvo laimingi, daug šypsojosi, grįžo kupini įspūdžių, kuriuos pasakojo dar ne vieną dieną savo artimiesiems bei klasės draugams ir visi kartu pasidžiaugė tuo, ką turi, ką sužinojo ir pamatė. Vadinasi, tiesa, kad visi kartu galime padaryti stebuklus, tegu ir mažus, bet itin reikšmingus kiekvienam iš mūsų, o ypač mažoms širdelėms. Kad ir tokia šauni kelionė į svečius pas gyvūnus.

Pasivaikščiojimas po „Grūto“ parką ir pilnos rankos grybų

Šeštokų mokykla kartu su Šeštokų „Caritu“ socialiai remtiniems vaikams organizavo išvyką į Grūto parką. Tądien ir lietus lijo tarsi pagal keliautojų „užsakymą“. Kai tik jie užsiima įdomia veikla, žiūrėk, saulutė šviečia, kai tik sulipa į autobusą, lietutis pradeda lyti.

Tik įėję į Grūto parką vaikai puolė prie karuselių ir kiek tik širdis geidė suposi. Juk įdomu buvo pamėginti įsivaizduoti, kaip ir kokiuose atrakcionuose žaidė jų tėveliai ir seneliai. Tad Luna parke girdėjosi linksmi vaikų šūksniai. Vakiškos kojytės nepailsdamos bėgiojo nuo vienų sūpynių prie kitų. Juk reikėjo viską išbandyti. Vaikų dėmesį patraukė ir gražus kūrinys- namelis. Buvo užeita, pastoviniuota, pažiūrėta, o tada jau visi būriu patraukta apžiūrėti paukščių ir žvėrelių. Vaikai vaikščiojo kartu lyg su  gerai pažįstamu draugu- gandru, kuris lyg koks zoologijos sodo tvarkdarys stebi aplinką, sparnais pamoja lyg kviesdamas vaikus eiti kartu. Vaikai su įdomumu žiūrėjo, kokius kiaušinius vištelės sudėjo. O jų prižiūrėtojos kibirėlyje kaip tyčia buvo tikrai ne mažai pačių įvairiausių dydžių, formų ir net spalvų. „Šie kiaušiniai skirti perinimui“,- vaikams paaiškino maloni prižiūrėtoja.

Visiems labai patiko gražusis zoo sodo meškėnas- išdidus ir tarsi žinantis savo vertę, atidžiai spoksojo į vaikus, o ir vaikai jį kalbino, kiek įmanydami. O paskui meškos. Ne itin norėjo šios žaviosios meškutės pozuoti ir nusifotografuoti vis sukiodamos galveles, bet vaikai stengėsi atkreipti jų dėmesį, nors trumpam, minutėlei, nuotraukai, kurią parodys namuose pasilikusiems tėveliams, seneliams, draugams. Vėliau, visi kartu pasivaikščiojo ir apžiūrėjo socialistinio realizmo dvasia sukurtų tarybinio laikotarpio veikėjų skulptūrų ekspoziciją. Ir nepavargo vaikai lydimi Šeštokų „Caritas“ vadovės Redos Armalienės, Šeštokų mokyklos tikybos mokytojos Anželikos Valasevičienės, mamyčių bei savanorių apžiūrėti paminklinių skulptūrų išdėstytų dviejų kilometrų ilgio ekspozicijoje, kur buvo galima pamatyti bokštelius, lagerių fragmentus bei kitas detales, primenančias Sibirą. Jėgų ir energijos išties reikėjo, nes Grūto parkas užima 20 ha plotą, čia eksponuojami 46 autorių 86 darbai. Aplankytas informacinis centras- muziejus, medinis pastatas, primenantis XXa. 5-6 dešimtmečio kultūros namus, apžiūrėta paveikslų galerija, užeita į klubą- skaityklą, kur anksčiau būdavo demonstruojami kino filmai, vykdavo susirinkimai. Gal ne viskas vaikams buvo suprantama ir aišku, bet suaugusieji jiems paaiškino, papasakojo ir vaikai, matyt, kažką įsiminė, įsidėmėjo ir į Grūto parką gal dar sugrįš šiek tiek paūgėję, kad sužinotų dar daugiau. Tačiau keliautojai ne tik nepavargo, bet sustojus ir Šeštokų „Caritas“ vadovei Redai Armalienei pakvietus vaikus vaišėms, šie pasistiprinę tuoj pat pradėjo rinkti grybus. „Džiaugiuosi vaikų entuziazmu“,- sakė Šeštokų „Caritas“  vadovė Reda Armalienė. Vaikų rankelės buvo pilnos grybų. Tad šviežutėlės kvapnios bandelės buvo kaip mat pasidalintos ir suvalgytos, po tokio gero grybavimo. Pavaikščiota po Druskininkus, pasigrožėta gražiu rudeniu, pasidžiaugta garsiuoju fontanu. O tada jau namolio. „Vaikai, gal užsukame į Rudaminos piliakalnį?“- paklausė Reda Armalienė. Vaikai džiaugsmingai nusiteikę sakė norintys ir ten . Tad dar užkopta į Rudaminos piliakalnį ir ne vieną kartą, o kokius tris kartus, tiek energijos turėta, kad visai nesunku užlipti į tą kalną ir vėl į apačią, ir vėl į viršų. „Dėkoju Šeštokų mokyklos direktorei Meilutei Januškevičienei, tikybos mokytojai Anželikai Valasevičienei, „Carito“ savanorėms, visiems geradariams padėjusiems, kad ši išvyka būtų nepamirštama, vaikučiams, vykusiems į išvyką, bei jų tėveliams, išleidusiems juos ir laukusiems sugrįžtant kupiniems įspūdžių, o kai kurie sugrįžo net grybų krepšeliais nešini“,- sakė Šeštokų „Caritas“ vadovė Reda Armalienė. „Tai pati gražiausia ir geriausia mano diena“,- išgirdau tokius žodžius mažos mergaitės autobuse. Ir nežinau tos mergaitės nei vardo, nei pavardės, bet supratau, kad visi žmonės organizavę šias išvykas daro prasmingus darbus. Juk vaikučių akelėmis regėti vaizdai jų neapleis dar ilgai, o gal net visą gyvenimą, tarsi įaugs, kurdami savotišką, kupiną gerų emocijų pasaulį, jų pasaulį.

Dineta Babarskienė