Kūčių stalo sukvietė bendrystės dvasia.
Nesinorėtų tikėti, kad Kūčių vakarą, kai danguje sužibo pirmoji žvaigždė, o prie balta staltiese padengto šventinio stalo šeimos laužė kalėdaitį, dalydamiesi namų šiluma, bendryste ir malda, atsirado bent vienas namelis, kur nedegė žvakelė, nebuvo laužomas kalėdaitis, o lūpos nešnabždėjo maldos. Juk tą vakarą kalėdaitis tarsi sujungė mus visus į vieną Dievo šeimą. Džiugu, kad mūsuose dar yra išlikęs paprotys, besidalinant namų šiluma, kalėdaičiu, malda, pasikviesti prie Kūčių stalo ir vienišus, vargstančius žmones. Šeštokų karitiečiai jau ne pirmi metai kviečia visus kartu susėsti bendrai Kūčių vakarienei, pasidalinti kalėdaičiu, sukalbėti maldą. Tad ir šiais metais organizatoriai maloniai kvietė prisijugti prie jų popietės „Ištiesk pagalbos ranką vargstantiems“ naujai renovuotuose Šeštokų parapijos namuose. Juk bendrystė, artumas ir širdies malda išties daug, o ypač tiems, kam labiausiai tą vakarą jos reikia. Kartais ne tiek stalo gausiai nukloto vaišėmis, kiek žmogaus, su kuriuo gali pasidalinti kalėdaičiu, pasikalbėti, pabūti kartu, jausti, kad esi ne vienas, kad kažkam rūpi- esi reikalingas.
Buvo puiki proga pasakyti „ačiū“
Šeštokų parapijos klebonas Eugenijus Naujalis palaimino stalą ir išdalino kalėdaičius. Susirinkusieji, dalindamiesi kalėdaičiais, išsakė pačius gražiausius žodžius vieni kitiems, o linkėjo svarbiausių dalykų gyvenime. „Nors šiemet žmonių susirinko ne itin gausiai, bet jeigu bent vienam žmogui padėsime, padarysime jį laimingesniu, tai bus labai daug“,- sakė Šeštokų parapijos klebonas E.Naujalis. O Šeštokų „Carito“ narys Virginijus Mitrikevičius prasitarė, kad stengėsi pakviesti visus, nepamiršti nė vieno. Šeštokų „Carito“ vadovė Reda Armalienė kartu su Virginijumi Mitrikevičiumi nuoširdžiai visus sveikino su gražiausiomis metų šventėmis, dėkojo dirbusiems kartu, padėjusiems ir pagelbėjusiems, kai labiausiai reikėjo. Caritiečiai nepamiršo nė vieno: nei svečių, nei savų žmonių. Buvo padėkota, įteiktos dovanėlės. Nuoširdus „ačiū“ ištartas geradariams, kurių dėka prie gausaus vaišių stalo susirinko šeštokiečiai jaukiuose ir šiltuose parapijos namuose. Popietės iniciatoriai išsakė nuoširdžius palinkėjimus ir įteikė padėkos dovanas geradariams, be kurių pagalbos šią popietę būtų buvę sunku suregti. Šeštokų „Carito“ vadovė Reda Armalienė dėkojo už gerumą, supratimą ir dosnią širdį Senųjų Šeštokų bendruomenės pirmininkui Rimui Jarmalai, Šeštokų seniūnijos bendruomenės pirmininkui Viliui Tumosai, Irenai ir Raimondui Pypliams bei visam jų įmonės kolektyvui, UAB „Projektų valdymo agentūrai“. Gera, kai yra žmonių, kurie neabejingi šalia esančiam bendruomenės nariui. Nepamiršta išsakyti patys gražiausi palinkėjimai ir Marytei Kudirkienei, kuri nuoširdžiai darbuojasi parapijiečių gerovei, negailėdama nei laiko, nei jėgų. Nuoširdūs žodžiai, padėkos dovanėlės buvo įteiktos ir svečiams: Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariams Daivai Ambrazevičienei bei Alvydui Škarnuliui. „Prašome parvežti „Carito“ žvakelę merui Artūrui Margeliui, kad jos liepsnelė skleistų šviesą ir šilumą“,-paprašė Šeštokų „Carito“ vadovė R. Armalienė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narės D.Ambrazevičienės. Kalėdinių gėlių- puansetijų buvo įteikta Šeštokų parapijos klebonui E.Naujaliui. Gražu, kai nepamirštami šalia esantys žmonės, su kuriais tenka kone kasdien bendrauti, spręsti iškylančias problemas. „Ačiū“ tarta Šeštokų seniūnijos seniūnei Lianai Audzevičienei. Nepamiršo caritiečiai ir vaikų, kurie visada padeda suaugusiems, dalyvauja šventiniuose renginiuose, atsakingai ruošiasi pasirodymams, o svarbiausia, kad jų akelės dar degte dega noru kažką nuveikti, dalyvauti.
Visus susirinkusius pasveikino ir Šeštokų seniūnė Liana Audzevičienė nepamiršdama padėkoti už visokeriopą pagalbą rajono merui Artūrui Margeliui. Seniūnė sveikino visus susirinkusius, sulaukusius gražiausių metų švenčių, išsakė šiltus palinkėjimus. Ji pasidžiaugė jauna Ramintos ir Virginijaus Mitrikevičių šeima, puikiai įsiliejusia į bendruomenės gyvenimą. Nepaslaptis, kad šiais metais seniūnė tapo močiute ir dabar jau džiaugiasi anūkėle- mažąja Atėne, tad jai buvo linkima dar daugiau anūkų, o vaikai seniūnei palinkėjo tik gerų anūkų. Tad nenuostabu, kad Šeštokų seniūnės L. Audzevičienės Kalėdos išties džiugios. „Gražių švenčių kiekvieniems namams, kiekvienai šeimai, visiems seniūnijos gyventojams“,- linkėjo ji. „Dar reikėtų neužmiršti, kad Šeštokų „Caritas“ džiaugiasi ir didžiuojasi turėdami savo gretose vieną vienintelį vyrą- tai Virginijų Mitrikevičių“,- džiaugėsi ir Šeštokų „Carito“ vadovė R.Armalienė, nepamiršdama pasveikinti gražių švenčių proga savo jaunojo kolegos. Sveikinimus išsakė ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Škarnulis, atvykęs į popietę su saldžiomis dovanomis. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Daiva Ambrazevičienė ne tik sveikino susirinkusius švenčių proga, išsakė linkėjimus, perdavė rajono mero Artūro Margelio linkėjimus bei sveikinimus, atvežė pilną krepšį lauktuvių, ji nuoširdžiai bendravo su visais susirinkusiais, rado apie ką pakalbėti, pajuokauti. „Turtingo ir dosnaus Kalėdų senelio ir vaikams, ir suaugusiems,- šypsodamasi sakė ji. – O kadangi šiuose jaukiuose parapijos namuose esu pirmą kartą, tad negalėjau neatvežti dovanų. Dovanodama vazą norėčiau palinkėti, kad čia visada žydėtų gėlės.“ Tad šią popietę buvo pasakyta tiek daug kartų tas nuostabus žodelis „ačiū“, kad net sunku besuskaičiuoti.
Susibūrę švęsti gimstančio Pasaulio Atpirkėjo iškilmių
Karitietis Virginijus Mitrikevičius papasakojo apie Kūčių tradicijas, papročius, burtus ir vaišes. Jis pasakojo apie tokius dalykus, kuriais buvo tikėta nuo senų laikų, kai žmonės pagal tam tikrus ženklus spėdavo kitų metų orus, derliaus gausumą, jis netgi išdavė keletą tradicinių Kūčių burtų. O viena senjora prisiminė tas Kūčias, kurios itin įstrigo jai atmintin. „Tą dieną aš susirgau ir negalėjau aplankyti savo mamos. Tad ji Kūčių vakarienę valgė viena. Aš gerai menu, kai mama sakėsi, kad kiek ant Kūčių stalo padėjusi, tiek ir nuėmusi, nes vienai valgyti Kūčių vakarienę buvo sunku. Tad šį liūdną pasakojimą menu iki šiol. O susirinkusiems norėčiau palinkėti, kad niekada netektų Kūčių vakarienės valgyti vieniems“,- sakė garbingo amžiaus šeštokietė. Tad reikia tik pasidžiaugti, kad dėka Šeštokų „Carito“ vadovės R.Armalienės, jos kolegų, geradarių nedideliame Šeštokų miestelyje Kūčių popietė sušldė visus bendryste, laužant kalėdaitį, širdies malda, bešnabždant poterėlį ir susirinkus draugėn. O visų kartu praleistas laikas pati geriausia dovana sau ir kitiems. Juk atiduotas laikas žmogui, kuris atėjo nuliūdęs, o išėjo šypsodamasis pats geriausias atlygis kiekvienam.
Visi vaišinosi, ragavo patiekalus, bendravo ir dalinosi viskuo, ką turėjo tą popietę, o svarbiausia žmogiška šiluma, nuoširdžiu bendravimu ir pabuvimu kartu, neskubant, nelekiant, nebėgant. Nors ne viena moteris prisipažino, kad dar ir namuose laukia daugybė darbų, bet džiugu, kad tą dieną vis tik buvo atrasta ir laiko, ir noro pabūti visiems kartu.
Šeštokų mokyklos mokiniai padedami mokytojos Andželikos Valasevičienės parengė šiltą programą visiems susirinkusiems. Vaikai sakė eilėraščius, dainavo kalėdines dainas. Jie sukūrė tikrą šventinę nuotaiką. „Kad ir tokią dieną, kai norisi pabūti su šeima, džiaugtis atostogomis, vaikai ateina čia, į parapijos namus, kad pabūtų su visa bendruomene, dovanotų džiaugsmą kitiems“,- sakė mokytoja A.Valasevičienė, padėjusi vaikams paruošti šventinę programą. Ir tikrai tai buvo graži dovana jaunųjų bendruomenės narių visiems susirinkusiems. Būtent jų dėka kalėdinė nuotaika tiesiog sklido Šeštokų parapijos namuose. Popietės metu girdėtų giesmių melodingumas ir širdį liečiantys palaiminimai sroveno įvairiomis formomis: tiek giesmėmis, tiek eilėmis, tiek šventiniais sveikinimais bei linkėjimais, tiek malda. O juk palaiminti trokštame būti visi: ir maži, ir dideli. O apie tai byloja ir pačios Kalėdos: apie dangiško Tėvo atsiųstą bučinį, piemenų ir išminčių kadaise atrastą tartelyje, ėdžiose. Apie tai, ko laukėm adventiniu laikotarpiu visi- ir kiekvienas.
Tad ši popietė buvo dosni atgaivos ir paguodos užuovėja mums visiems.
Dineta Babarskienė
