Savanorių rekolekcijos Marijampolėje | Vilkaviškio vyskupijos Caritas

Kiekvienas medis, kuris neneša gero vaisiaus, yra nukertamas ir į ugnį įmetamas.“ (Mt. 3, 10-11)

"Iš tiesų, sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte." (Mt 25,40)

"Daug žmonių pasaulyje miršta stokodami duonos, bet dar daugiau miršta stokodami meilės." Motina Teresė

„Jei negali pamaitinti šimto žmonių, pamaitink vieną“. Motina Teresė

„Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai – Dievo dovana“. Motina Teresė

„Viešpatie, padaryk mus vertus tarnauti vargšams visame pasaulyje, gyvenantiems ir skurde, ir mirštantiems iš bado…” Popiežius Paulius VI

“Per mūsų rankas duok mums šiandien kasdienės duonos, o per mūsų supratingą meilę suteik jiems ramybę ir džiaugsmą…” Popiežius Paulius VI

„Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj- vis dėlto darykite gerus darbus!“ Motina Teresė

“Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris į jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” (Jn 3,16).

Savanorių rekolekcijos Marijampolėje

,,Ir nereikia Dievo ieškoti toli.

Jis yra mumyse,,.

Pal. Jurgis Matulaitis

Rugsėjo 16 -17 d. Marijampolėje vyko rekolekcijos Caritas savanoriams.

Rekolekcijas vedė ses. Viktorija Plečkaitytė remiantis Pal. J. Matulaičio gyvenimu.

Dalinamės keletu mokymų iš rekolekcijų.

NUO RAMENTŲ IKI DOKTORATO

Našlaitis, ligos ištiktas luošas paauglys, kurio ateities viltis ir svajones nukirto negalia. Treji gražiausi paauglystės metai prabėgo vaikštant paskui jaučių traukiamą žagrę brolio ūkyje, ir trokštant, ir nesitikint, kad gali būti kitaip. O vis dėlto – išskirtinių gabumų studentas, kunigas, mokslų daktaras, profesorius. Daugelis pasakytų – laimingas likimo posūkis. Pats kun. Jurgis, tikriausiai ir savo ankstyvąją jaunystę turėdamas galvoje, rašė: Ką gi aš, vargšas, Tau, Dieve, atiduosiu už tai, ką esi man padaręs ir davęs? (Užrašai, 1911 08 17).

ŠVENTUOSIUS REIKIA PRIIMTI…

1987 m. birželio 28 d. šv. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Arkiv. Jurgį Matulaitį palaimintuoju. Pamoksle kalbėjo: Arkiv. Jurgis Matulaitis […] yra ypatinga Dievo dovana Bažnyčiai […] Šventuosius reikia priimti širdimi ir tikėjimu, kad jie galėtų parodyti mums kelią.

VIENUOLIS BE ABITO

Petrapilio Dvasinė akademija: puikus dėstytojas, auditorijos, pilnos studentų, katedros vadovas, o vėliau ir Akademijos inspektorius (vicerektorius). Tiesus kelias į pasaulio garbę. O kun. Jurgis tiesiog atsistatydina. Aplinkiniai negali atsistebėti: keistuolis, negi jis nesupranta, ką praranda? Ir tik nedaugelis artimiausiųjų žino tai, kas dedasi jo širdyje: Jaučiu, kad mano tikėjimas stiprėja, kad mane apima didžiulis troškimas viską aukoti Dievo garbei ir Bažnyčios labui. (Laiškas kun. A. Fajeckiui, 1910). Kaip? Beišmirštančioje Tėvų Marijonų vienuolijoje, kurią visų pirma reikia atgaivinti, tyliai ir kantriai, be išorinių ženklų, po budria caro žandarų akimi.

Ištraukos iš ses. Viktorijos Plečkaitytės mokymų medžiagos.

Dalinamės rekolekcijų dalyvių atsiliepimais: „<…>Buvo galima pamąstyti Dievo akivaizdoje. Tai nebuvo individualios rekolekcijos, reikėjo bendrauti ir rūpintis kitais bendruomenės nariais, bet dvasiai atgaivos pajutau. Susitikau ir pabendravau su naujais žmonėmis, kurie b9tent ir atsiveria savo kilniu užsidegimu tokiuose renginiuose. Pasikeitėme asmeniniais kontaktais vir manau toliau tęsime bendravimą Dievo valioje“- dalyvė Regina. „Man labai patiko šis prasmingai praleistas laikas. Tai buvo dvasiai penas ir lyg pradžia naujiems darbams. Buvo labai smagu sutikti kitus Carito savanorius, pasidalinti su jais džiaugsmais ir rūpesčiais“ – rekolekcijų dalyvė Onutė.