Didžiausia gerų žmonių dovana- krikštynos.
Tądien Šeštokų parapijoje nukrito maža plunksnelė. Matyt, tai Angelas aplankė šią paraiją, jos žmones, bendruomenę ir šeimas. Matyt, ne be reikalo, nes tą dieną Šeštokų Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Gelbėtojos, bažnyčioje buvo pakrikštytos keturios mažos mergaitės. Ir visa tai įvyko gerų žmonių dėka. Atkakli kantrybė ir kasdieninis darbas davė savo vaisius. „Aš su Reda Armaliene tariausi,ne kartą kalbėjomės, bendravau ir su tėveliais, aiškinau šio svarbaus žingsnio reikalingumą,- pasakojo Šeštokų seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su šeimomis Vilija Dadurkienė.- Aš jau treti metai kaip lankau šią šeimą. Mes tariamės, ką pirksime, kai gauna pinigėlius, kokius darbus reikia nudirbti. Jolita- tikrai rūpestinga mama. Ji visada prisimena, ką mergaitėms reikėtų nupirkti labiausiai, ko būtiniausia reikia,ką jos mėgsta ir ko visada laukia. Ji niekada nepamiršta, kad mergaitės itin mėgsta vaisius, stengiasi visada jų nupirkti mažosioms pasigardžiuoti. Tad ir apie krikšto sakramento priėmimo reikalingumą kalbėjome visi kartu. Sutarėme, kad reikia mergaites pakrikštyti.Tėveliai sutiko.“ Šeštokų „Carito“ vadovė Reda Armalienė apie šį norą papasakojo Lazdijų dekanato ir parapijos „Carito“ skyriaus vadovei Onutei Juodkienei ir moterys surėmę pečius ėmėsi darbo. „Džiaugiuosi, kad atsiranda tokių gerų žmonių“, – sakė Šeštokų seniūnijos socialinė darbuotoja Neringa Apolskienė. Juk Krikštas- tai viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia, tai vartai į Bažnyčios bendruomenę. Tad džiugu, kad atsirado net keturios moterys, kurios net nenori , kad būtų viešinamos jų pavardės, ir sutiko pakrikštyti mažąsias, taip prisiimdamos ir didžiulę atsakomybę. „Kai praeitais metais manęs paprašė pakrikštyti nepažįstamos šeimos vaikelį, aš ilgai galvojau ir „ant širdies“ lyg kokį akmenį vis nešiojau kaltę, kad nesutikau, tad šiemet norėjau ištaisyti šią klaidą. Juolab, kad visos keturios mergaitės labai mielos“,- sakė karitietė, atvykusi iš Lazdijų, ir tapusi vienos mergaitės krikštamote. Tad visa Jolitos ir Artūro Sapronaičių šeima su keturiomis savo atžalomis atvyko į Bažnyčią. „Aš esu tikinti, tad man anūkėlių krikštynos didelė šventė“,- sakė 62 metų močiutė Birutė Jankauskaitė.
Kai aplink tiek daug gerų žmonių
Ši jauna Jolitos ir Artūro Sapronaičių pora su savo keturiomis atžalomis gyvena jų geradario verslininko Gintauto Kūloko padovanotame name, jį tvarkosi, kiek įmanydami ir išgalėdami, o vietos čia užtenka visai didelei šeimai. Juk kartu su jais gyvena ir neįgalus Jolitos brolis bei mama. Vyriausiąjai jau antrokei Skaistei čia patinka. Juolab, kad socialinė darbuotoja Vilija Dadurkienė prasitarė, kad tėveliai mažosioms suremontavo kambarį, ištapetavo. Aštuonmetė Skaistė sakėsi, kad ir mokykloje jai sekasi gerai, o labiausiai patinka anglų kalba. Ir septynmetė Iveta, ir penkiametė Akvilė nekantravo sužinoti, kas gi čia jų laukia, tik beveik dviejų metukų Karolina smagiai žaidė tai ant mamos, tai ant tėčio rankų. Anot močiutės, nors mažąjai Karolinai prieš Kūčią dar tik sueis dveji metukai, ji jau pati moka gerti iš puodelio, valgo sriubą su šaukštu kaip didelė. „Viską nori daryti pati“,- sakė ji. Močiutė prisipažįsta, kad kai šeima tokia didelė, tai ir jai tenka prižiūrėti mažąsias anūkėles, rūpinti jomis.
Šeštokų „Carito“ vadovė Reda Armalienė ir socialinė darbuotoja Vilija Dadurkienė įdėjo daug darbo ir surengė tikrai gražią, ramią ir labai nuoširdžią šventę. „Esu dalyvavusi krikštijant gal kokia 15 vaikučių bet, kad būtų parodytas toks dėmesys, toks rūpestis, įdėta tiek darbo ir pasiruošimo, tikrai tai pirmas kartas. Esu maloniai nustebinta. Tai turėtų būti geras pavyzdys visiems. Aš be galo dėkinga ir klebonui, ir jums už viską. Prieš atvažiuodama pas jus, Į Šeštokus, net nedrįsau viltis ar tikėtis, kad bus parodytas toks dėmesys visiems susirinkusiems, toks didelis rūpestis šiai šeimai, kad bus surengta tokia prasminga ir įsimintina šventė“,- sakė Lazdijų dekanato ir parapijos „Carito“ skyriaus vadovė O. Juodkienė. Ir išties šios moterys surengė ramias, nuoširdžias, bet kartu labai spalvingas ir originalias krikštynas, kurias ne vienas ilgam įsiminsime. Išsitraukę lapelius su mergaičių vardais, sutvarkę visus formalumus, krikštų mamos jau spėjo ir pasikalbėti, ir pabendrauti, ir susidraugauti su mergaitėmis. Tad karitietės Redos Armalienės nuoširdžių žodžių, prasmingų palinkėjimų vedini visi išėjo į bažnytėlę. Krikštinant mažosios buvo tarsi apglėbtos ir priimtos į mūsų tarpą. Apeigų metu buvo kreipiamasi į šventuosius, prašyta jų globos, o ypač tų, kurių vardai buvo suteikti mergaitėms. Šeštokų parapijos klebonas Eugenijus Naujalis buvo išties rūpestingas ir dėmesingas, tad vyresniosioms stengėsi viską paaiškinti, pasakyti, ką jis darys ir ką tai reiškia, o štai mažoji Karolina pasirodė esanti itin balsinga, tad klebonas net pajuokavo, kad ateityje jis jau turėsiąs gerą choristę. Krikšto mamos tapo vaikų krikščioniškojo gyvenimo liudininkėmis, prisiėmė didelę atsakomybę vaikus globoti ir dvasiškai auklėti, padėti žengti krikščioniško gyvenimo keliu. Tad dabar jau krikštamotės, tėvai, visa šeima ir bendruomenė savo krikščionišku pavyzdžiu, malda ir dėmesiu turi pagelbėti, kad per Krikšto Sakramentą gautos dovanos išsiskleistų, duotų vaisių ir šios mažos mergaitės taptų gerais ir laimingais žmonėmis. Taip mažosios mergaitės prieš pačias gražiausias metų šventes gavo ypatingą dovaną. Juk gyvenimas kaip ir Krikštas neatsiejama dovana iš Dievo rankų. Krikštas palieka neišdildomą žymę žmogaus gyvenime, niekas iš jo jau neatims Dievo vaiko vardo. „Saugokite krikšto žvakes. Jos bus jūsų nuolatinės palydovės. Juk krikšto žvakė lydi žmogų iki pat gyvenimo pabaigos, tuomet ji ir baigia degti. Tad saugokite šias krikšto žvakes iki Pirmosios Komunijos, kur vėl uždegsite“,- sakė Šeštokų parapijos klebonas Eugenijus Naujalis.
Karšta arbata, naminis obuolių pyragas, saldus sūris viliote viliojo
Gražiuose, renovuotuose parapijos namuose gardžiai kvepėjo vaišės, skambėjo padėkos žodžiai ir posmai. Socialinė darbuotoja Vilija Dadurkienė ir Šeštokų „Carito“ vadovė Reda Armalienė mergaičių vardu dėkojo gerosioms krikštamotėms, kurios ant kelių pasisodinusios šnekučiavosi su mergaitėmis, vaišinosi gardžiomis vaišėmis. Karitietė R. Armalienė džiaugėsi, kad tądien mergaitės gavo meilę Dievulio, dovanų kalnelius, kunigėlio palaimą ir antrus tėvelius. Visoms krikšto mamoms buvo įteiktos atminimo dovanėlės. Mergaitės tą dieną gavo gausybę dovanų, bet socialinė darbuotoja V. Dadurkienė įteikdama spalvotus flomasterius prašė prisiminti, kad nevalia piešti ant naujai tapetuotų savo kambario sienų, o pasistengti ir Kalėdoms nupiešti krikšto mamytėms gražių piešinėlių, kurie joms bus būtinai perduoti. Ir dar ne viskas. Pasirodo yra toks senas paprotys, kad sugrįžusiems iš Bažnyčios, jau pakrikštytų vaikelių tėvams, yra dovanojamas muilas, kad visada kuo nuprausti turėtų, dovanojamas- kruopų maišelis, kad visada turėtų savo šeimą kuo pamaitinti ir niekad nepristigtų maisto, dovanojamas- cukraus, kad visada turėtų kuo pasaldinti arbatą ir gyvenimas saldus būtų. Socialinė darbuotoja V. Dadurkienė šiai jaunai šeimai įteikė visus šiuos daiktus pagal seną krikštynų paprotį atlikdama dar vieną prasmingą ritualą. „Žmogus gyvena tol, kol daro gera kitiems“,- sakė Šeštokų „Carito“ vadovė R. Armalienė. O tą dieną gerumo netrūko. Anot Lazdijų dekanato ir parapijos „Carito“ skyriaus vadovės O. Juodkienės, kad labiausiai reikia vis tik rūpintis dvasiniu žmogaus gyvenimu, jo nepamiršti ir nenustumti į antrą vietą, svarbu, kad materialinė gerovė neužgožtų ir labai svarbių dvasinių dalykų, o eitų kartu. Tad tą dieną netrūko nei dvasinių, nei materialinių dovanų. Ne tuščiomis rankomis atvyko ir krikštų mamos, jos atvežė žaislų, šiltų dovanų mergaitėms, saldų tortą. „Visas dovanas suruošė pačios moterys, mūsų karitietės. Parėmė viena rėmėja, kuri viešinti savo pavardės nepanoro“,- sakė Lazdijų dekanato ir parapijos „Carito“ skyriaus vadovė O.Juodkienė. Bet svarbiausia, ką gavo dovanų šios keturios mielos mergaitės, tai 12 žodžių, kuriuos joms dovanojo visi tą vakarą susirinkę, linkėdami, kad jie taptų jų gyvenimu, jų malda: tai siela, jausmas, tyrumas, meilė, žodis, pagarba, išmintis, prasmė, tikėjimas, grožis, džiaugsmas ir gėris. Gal mažosioms dar sunku suvokti šių žodžių prasmę, reikšmę ir svarbą, bet kai paūgės joms viskas ir aiškiau, ir suprantamiau atrodys, o krikščioniškai auklėti mažąsias jau reikia nuo pat mažens. Visa Sapronaičių šeima džiaugėsi šiltomis ir tokiomis reikalingomis dovanomis. „Dėkoju vsiems už jūsų gerumą“,- sakė Jolita Sapronaitienė. Susirinkusieji kalbėjosi, ramiai šnekučiaviosi, bendravo. Mergaitės padainavo keletą dainelių svečiams. O socialinės darbuotojos V. Dadurkienė galvoje jau nauji darbai ir planai, o jų daug ir visi svarbūs. „Gal ši jauna pora apsispręs ir priims ir Santuokos Sakramentą? Bet, matyt, viskas dar ateityje“,- tyliai prasitarė socialinė darbuotoja Šeštokų seniūnijoje darbui su šeimomis Vilija Dadurkienė.
Dineta Babarskienė
