Dievo artuma, geradarių širdies šiluma, artimo meilė vaikams daro stebuklus
Birželio 22 dieną Lazdijų dekanato ir Lazdijų šv. Onos parapijos ,,Caritas“ organizavo kelionę į Lenkiją rajono socialiai remtinų šeimų vaikams nuo 6 iki 18 metų iš Lazdijų, Rudaminos, Šeštokų bei Veisiejų, kurioje dalyvavo ir nemažai jų tėvų bei kelios karitietės su dviejų rėmėjų vaikais. Kaip sakė šios kelionės organizatorė Lazdijų dekanato ir Lazdijų šv. Onos parapijos ,,Caritas“ vadovė Onutė Juodkienė, norinčių buvo labai daug, visi netilpo į užsakytą 52 vietų autobusą, todėl buvo kreiptasi į rajono savivaldybę, kuri skyrė papildomą autobusą dar 8 vaikams. Šios išvykos tikslas, pasak O. Juodkienės, buvo susipažinimas su Lenkijos šventomis ir žymiomis vietomis, lenkų tauta, kuri yra ypač religinga. Apie 80 procentų žmonių save laiko Romos katalikais. Tai – viena iš labiausiai tikinčių katalikiškų tautų visame pasaulyje, išskyrus Vatikaną. ,,Mes, ,,Carito“ atstovės, norėjome, kad vaikai vasarą galėtų pakeliauti, turėtų kuo praskaidrinti savo kasdienybę, daugiau pamatytų, patirtų smagių įspūdžių“, – teigė Lazdijų dekanato ,,Carito“ vadovė.
Vienas iš didžiausių malonumų vaikams buvo plaukimas atviru laivu Augustavo ežerais ir kanalu. Kelionė iki Studzieničnos tęsėsi daugiau nei valandą, todėl vaikai ja labai džiaugėsi. Ypač didelį įspūdį visiems paliko stebuklais garsėjanti Studzieničnos gyvenvietė, kur aplankė Škaplierių Dievo Motinos bažnyčią. Analogų pasaulyje neturinti šventovė visus nustebino savo išskirtinėmis interjero dekoracijomis – gausybe ragų.
Užsuko ir į Šv. Mergelės Marijos koplyčią. Šalia jos yra šulinys, kurio vanduo esą gydo įvairias ligas – ypač akių. ,,Mano pačios mama, dabar sulaukusi jau 94-erių metų, turėjo problemų su regėjimu, todėl tėvai ją veždavo į šią vietą, plaudavo akis, duodavo gerti stebuklingo vandens. Mamai pagerėjo regėjimas, nereikėjo kreiptis į jokius gydytojus“, – sakė O. Juodkienė. Kaip pasakojo kelionės gidas Jonas Malinauskas, jauna pora turėjo aklą vaiką, todėl atvykę į Studzieničną meldėsi apie mėnesį laiko, vaikas gėrė vandenį, plovė juo akytes. Deja, regėjimas nepagerėjo, todėl išvažiuodami namo pasakė, kad nors mažyliui niekas nepagelbėjo, jie esantys dėkingi už puikiai praleistą laiką maldoje. Ir tuo metu įvyko stebuklas, jų atžala praregėjo. Taip pat vienai porai medikai nedavė vilties susilaukti vaikų. Jie irgi čia atvykę ilgai meldėsi koplytėlėje. Po to susilaukė net 6 vaikų. Ant koplytėlės sienų prikabinta daug žmonių padėkos ženklų, liudijančių apie stebuklingus išgijimus.
Piligriminės kelionės dalyviai apsilankė ir prie Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo. Po to viešėjo Vygriuose, Kamaldulių vienuolyne bei jo požemiuose. 1999 m. Vygrių vienuolyne lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo jo kambarius – valgomąjį, miegamąjį. Popiežius, prieš ten apsistodamas, pageidavo, kad jo kambarys būtų kuklus, jame stovėtų paprasta vietinio meistro padaryta medinė lova, užklota vietinių moterų išaustais užtiesalais. Jis nenorėjo jokios prabangos. Birželio mėnuo buvo skirtas pagerbti Švč. Jėzaus Širdį. Taigi vienuolyne visi sukalbėjo tam skirtą litaniją, kaip padėką visiems geradariams už šią nuostabią kelionę.
Vienuolyno požemiuose buvo įdomu sužinoti, kaip buvo laidojami vienuoliai kamalduliai – be karstų, tik ant lentų. Beveik visi iš 40-ies buvo užmūryti, paliktos tik dvi atviros kriptos, kuriose galima juos pamatyti.
Kelionės dalyviams karitietės surengė bendrus pietus, vaišino sumuštiniais, saldumynais.
Gibuose rajono atstovai aplankė Memorialą, skirtą pokario metu žuvusiems partizanams. Paskutinė kelionės stotelė – Seinai. Čia užsuko į Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką, pastatytą 1619-1632 metais. Labai įdomiai apie jos pastatymo istoriją, Seinuose dirbusį vyskupą ir poetą Antaną Baranauską, skleidusį lietuvybės idėjas, pasakojo gidas J. Malinauskas. Prie bazilikos vyskupui pastatytas paminklas. Nedidelį žemės plotelį paminklui pastatyti išpirko Seinuose gyvenę lietuviai. A. Baranauskas ir Amžinojo poilsio atgulė Seinuose.
Iš Seinų vykstant namo gidas J. Malinauskas stengėsi, kad kelionė nebūtų nuobodi, todėl autobuse visiems surengė viktoriną – uždavinėjo įvairius klausimus. Teisingai atsakiusiems padovanojo prizus. ,,Be jo ši kelionė nebūtų buvusi tokia turininga. Profesionalus gidas labai įdomiai papasakojo apie aplankytus objektus. Visi sužinojome daug naujo“, – sakė O. Juodkienė.
Ji tarė nuoširdų ačiū pagrindiniams kelionės rėmėjams bei visiems kitiems už jų paaukotas pinigų sumas – didesnes ar mažesnes. Vaikų labui skirti pinigai buvo išleisti labai prasmingai. Jie pamatė tikrai daug, praplėtė savo akiratį. Ir bažnyčiose, ir keliaudami autobusu, kartu su tėvais ir karitietėmis meldėsi už geradarius, padovanojusius kelionę bei asmeninėmis intencijomis. ,,Jūsų gerumas – tai lobis, kurį su savimi nusinešite ir į Amžinybę“, – sakė O. Juodkienė dosniems kelionės rėmėjams.
Anot moters, kartais tenka išgirsti įvairių nuomonių apie kitaip nei visi kiti gyvenančius, kitaip mąstančius, tačiau, pasak karitietės, kiekvieną žmogų reikia priimti tokį, koks jis yra. Ir Kristus yra pasakęs, kad ,,ką padarei mažiausiam broliui, tą padarei man“. Juk, kaip bebūtų skaudu, kartais vaikai yra rūšiuojami pagal tai, kas yra jų tėvai, kokias užima pareigas, kokius turtus yra sukaupę. O išties mes visi esame lygūs prieš Dievą.
,,Tikimės, kad ir vaikai, ir tėvai šioje kelionėje ne tik atsipalaidavo nuo kasdieninių rūpesčių, praplėtė savo akiratį, daug sužinojo, smagiai pabendravo tarpusavyje, bet ir daugiau suprato apie gyvenimą, jo dvasines vertybes, ryšį su Dievu. Gyvenimo pasikeitimai neįvyksta iš karto, labai greitai. Dažniausiai tai ateina palaipsniui, laikui bėgant. Matydami, kiek daug gerų žmonių siekia jiems padėti, investuoti į jų buitį, poilsį, prisilietę prie Dievo, užaugę vaikai irgi taps geresni, jautresni, atjaus šalia esančius. Dievo artuma, geradarių širdies šiluma, artimo meilė daro stebuklus. Tik reikia mokėti šitų vaisių išlaukti“, – teigė O. Juodkienė.
Nuotraukoje: Ekskursijos dalyviai lankėsi Vygrių vienuolyno bažnyčioje.
Dalia Švetkauskaitė
