Epilepsija – liga visuomenės šešėlyje | Vilkaviškio vyskupijos Caritas

Kiekvienas medis, kuris neneša gero vaisiaus, yra nukertamas ir į ugnį įmetamas.“ (Mt. 3, 10-11)

"Iš tiesų, sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte." (Mt 25,40)

"Daug žmonių pasaulyje miršta stokodami duonos, bet dar daugiau miršta stokodami meilės." Motina Teresė

„Jei negali pamaitinti šimto žmonių, pamaitink vieną“. Motina Teresė

„Meilės darbai visuomet yra džiaugsmo darbai. Nebūtina ieškoti laimės: jei mylime kitus, ją gausime. Tai – Dievo dovana“. Motina Teresė

„Viešpatie, padaryk mus vertus tarnauti vargšams visame pasaulyje, gyvenantiems ir skurde, ir mirštantiems iš bado…” Popiežius Paulius VI

“Per mūsų rankas duok mums šiandien kasdienės duonos, o per mūsų supratingą meilę suteik jiems ramybę ir džiaugsmą…” Popiežius Paulius VI

„Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj- vis dėlto darykite gerus darbus!“ Motina Teresė

“Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris į jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.” (Jn 3,16).

Epilepsija – liga visuomenės šešėlyje

Didelio susidomėjimo sulaukė Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ organizuotas seminaras „Biopsichosocialinės epilepsijos pasekmės ir jų įveikimas. Socialinio darbo vystymas epilepsijos srityje”. Visi, norintys dalyvauti balandžio mėnesio 21 dieną organizuotame seminare epilepsijos tema, netilpo, todėl seminaras dar kartą organizuotas gegužės 12 dieną.

Apie epilepsijos biopsichologines pasekmes ir jų įveikimo būdus sužinojo 82 dalyviai, kurie atvyko iš Marijampolės socialinės pagalbos centro, Lazdijų socialinės pagalbos centro globos namų, Marijampolės ark. Mykolo parapijos, Marijampolės Švč. Marijos, Kapčiamiesčio senelių globos namų, Marijampolės Degučių mokyklos-darželio, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinio, Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ pagalbos centro „Rūpintojėlis“ bei Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ darbuotojai, Garliavos, Šakių, Griškabūdžio, Gelgaudiškio, Kapčiamiesčio, Marijampolės parapijų „Caritas“ skyrių savanoriai. Seminarą vedė – Lietuvos Caritas projekto „Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centras“ vadovė, soc. m. dr. Polina Šedienė.

Seminaro pradžioje lektorė pristatė, koks buvo požiūris į šią ligą istorijos bėgyje. Ji sakė, kad epilepsija, kaip liga, yra žinoma jau 4000 metų. Pirmą kartą apie šią ligą buvo rašoma 1728-1686 metais prieš Kristų Humarabio teisyne. Tačiau ir šiuo metu visuomenė turi daug mitinio įsivaizdavimo, neteisingo suvokimo apie šią ligą, todėl asmenys dažniausiai slepia ir nenori pasisakyti sergantys, tarytum tai būtų gėdinga. Sergantieji susiduria su diskriminacija, manoma, kad jie negali sukurti šeimos, dirbti ar vairuoti automobilio.

Lektorė paminėjo ir garsius žmones, kurie sirgo epilepsija. Tai Alfredas Nobelis, Van Gogas, Fridrichas Hendelis. Rašytojas Fiodoras Dostojevskis savo išgyvenimus yra aprašęs romane „Idiotas“.

Kanadiečių dainininkas Neilas Jangas nebijo apie savo ligą kalbėti viešai. Epilepsija serga ne tik jis pats, bet ir jo dukra. Jo dviem sūnums diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Todėl dainininkas dažnai organizuoja labdaros koncertus, kurių metu renka pinigus vaikams su psichine ir fizine negalia.

Daugelis įsivaizduoja, jog epilepsija pasireiškia tik traukuliais ir putomis iš burnos, tačiau tai tik viena priepuolių forma, kuri yra ne pati dažniausia. Betikslis ėjimas, daiktų dėliojimas iš vienos vietos į kitą, čepsėjimas (skanavimas), nevalingas šūktelėjimas, netgi pečių gūžtelėjimas, trunkantis keletą sekundžių ar kelias minutes, gali būti epilepsijos priepuolis. Tai liga, kuria sergama keltą sekundžių ar minučių per dieną, per mėnesį ar metus.

Polina Šedienė seminaro metu pristatė, ką daryti, jei šalia esantį ištiko epilepsijos priepuolis. Labai svarbu ištiktą priepuolio žmogų paversti ant šono, atlaisvinti apykaklę ir pakišti po galva ranką ar turimą minkštą daiktą, kad žmogus nesusižalotų galvos. Jokiu būdu negalima į burną kišti šaukšto ar kitokio kieto daikto, nedaryti dirbtinio kvėpavimo, nelaikyti galūnių, nes jos gali patirti lūžį. Jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji sakė, kad labai svarbu aplinkiniams išlikti ramiems, nes apie tai, kas vyksta, sergantysis sužino iš šalia buvusiųjų pasakojimo.

Dar sovietmetyje epilepsija buvo gydoma psichiatrijos ligoninėse. Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, liga buvo priskirta prie neurologinių ligų. Šiuo metu ligą galima ištirti, gydyti ne tik medikamentais, bet ir chirurginėmis operacijomis, kurių dėka priepuoliai išnyksta arba suretėja. Be medicininio gydymo, yra labai svarbi ir psichosocialinė pagalba, kad žmogus galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą: mokytis, dirbti, sukurti šeimą, tačiau tokios pagalbos mūsų šalyje labai trūksta.

Lietuvoje veikia tik keletas sergančių epilepsija savipagalbos grupių. Sužinoję apie seminarą, žmonės skambino į Vilkaviškio vyskupijos „Caritą“ norėdami paklausti, kur galima pasikonsultuoti, todėl Polina Šedienė prieš seminarą turėjo individualią konsultaciją. Daugelis dalyvių sakė, jog atėjo todėl, kad jų aplinkoje gyvena sergantys epilepsija, o pasikalbėti apie tai nėra su kuo. Todėl lektorė pateikė informaciją, kad visada galima gauti nemokamas konsultacijas Lietuvos „Carito“ Epilepsijos psichosocialinio konsultavimo centre, kuris įsikūręs Kaune.

Aušra Adomavičiūtė

Direktoriaus pavaduotoja