2017 metų vasario 10 dieną Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ darbuotojai lankėsi Vilniaus arkivyskupijos „Carite“. Susitikimo metu Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ darbuotojai pasidalijo, kuo jie gyvena, kokias programas vykdo, su kokiais iššūkiais susiduria. Iš pradžių lankėmės vaikų dienos centre „Vilties angelas“. Sesuo Jolita papasakojo, kokio amžiaus vaikai lanko centrą, kokiu būdu jiems organizuojamas užimtumas. Turėjome galimybę apsilankyti VDC patalpose, sužinojome naujų būdų ir metodų, kuriuos galėsime pritaikyti ir savo darbe. Centro tikslas – priimti žmogų kaip vertybę, padėti jam adaptuotis socialinėje aplinkoje ir kartu ieškoti Dievo.
Antroje susitikimo dalyje VA „Carito“ laikinoji vadovė Vaiva Mačiežaitė-Kazlauskienė supažindino su VA „Carito“ struktūra ir veiklomis. Direktoriaus pavaduotoja karitatyvinėms vaikloms parapijose Margarita Vyskupaitienė atsakė į mūsų iš anksto pateiktus klausimus ir pasidalino savo įžvalgomis apie karitatyvinį darbą. Margarita rėmėsi Šventuoju Raštu, II Vatikano susirinkimo dokumentais ir popiežiaus Benedikto VI encikla „Deus Caritas est“. Direktoriaus pavaduotoja sakė, kad „bėgant metams ir Bažnyčiai plintant, gailestingoji meilė – CARITAS įsitvirtino kaip viena iš Bažnyčios esminių sričių greta sakramentų teikimo bei Dievo žodžio skelbimo“. Bažnyčia negali apleisti gailestingosios meilės praktikavimo lygiai taip, kaip negali apleisti sakramentų ir Dievo žodžio. Šios mintys apie „Carito“ svarbą kartojasi ir Šventojo Jono Pauliaus II bei popiežiaus Pranciškaus dokumentuose. Įsitikinome, kad mes, kaip Bažnyčia, diakonijai neskiriame didelio dėmesio. Kilo klausimas, jeigu dekanate ar parapijoje „Caritas“ nėra svarbus, tai Bažnyčia šokuoja ant dviejų „kojų“.
Kvalifikacinio susitikimo pabaigoje padovanojome po žvakelę kiekvieno padalinio, kuriame lankėmės, vadovams ir pilni įspūdžių, bei naujų minčių išvažiavome namo.
Nuotrauka iš interneto.