Popiežius žinia Vargstančiųjų dienai „Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“

Pasaulinė Vargstančiųjų diena, kurią lapkričio 19-ąją minėsime jau 7 kartą, vis labiau įsitvirtina Bažnyčios gyvenime, padėdama mums suvokti Evangelijos esmę. Tačiau, kaip šiai progai skirtoje Žinioje sako Popiežius Pranciškus, kasdienių pastangų priimti vargšus nepakanka. Per mūsų miestus teka skurdo upė, kuri liejasi vis plačiau; ir atrodo, kad tas srautas mus užtvindys.

„Pagalbos, paramos ir solidarumo prašančių mūsų brolių ir seserų šauksmas tampa vis garsesnis. Štai kodėl sekmadienį prieš Jėzaus Kristaus Visatos Valdovo šventę susirenkame prie jo stalo, kad iš jo dar kartą priimtume dovaną ir įpareigojimą gyventi neturte ir tarnauti vargšams“, – rašo Šventasis Tėvas.

„Nenusuk savo veido nė nuo vieno vargšo“. Šią eilutę iš Tobito knygos Šventasis Tėvas pasirinko šiųmetinės Vargstančiųjų dienos tema, kviesdamas apmąstyti mažai pažįstamą, tačiau įtaigų ir išminties kupiną Senojo Testamento tekstą https://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Tob_1)

Tobito knyga moko, kaip konkrečiai turime veikti su vargšais ir dėl jų. Popiežius pabrėžia, kad tai – teisingumo reikalas, įpareigojantis mus ieškoti ir susitikti vieniems su kitais, kad puoselėtume darną, būtiną tikros bendruomenės tapatybei.

„Domėjimasis vargšais nėra tik skubotas išmaldos davimas; jis reikalauja atkurti teisingus tarpasmeninius santykius, kuriuos sužalojo skurdas. Taigi „nenusukant veido nuo vargšų“ pelnoma gailestingumo bei meilės, kuri suteikia prasmę ir vertę visam krikščioniškajam gyvenimui“, – sako Šventasis Tėvas.

Kalbant apie vargšus lengva nuslysti į retorinių frazių kartojimą ar apsiriboti statistika ir skaičiais. Tačiau „vargšai yra žmonės, jie turi veidus, istorijas, širdis ir sielas. Jie yra broliai ir seserys, turintys savo privalumų ir trūkumų, kaip ir visi kiti, todėl su kiekvienu svarbu užmegzti asmeninį santykį“, – pabrėžia Popiežius, linkėdamas, kad mūsų dėmesys vargšams visada pasižymėtų evangeliniu realizmu.

Šventojo Tėvo aiškinimu, tai reiškia, kad dalijimasis turi atitikti konkrečius kito poreikius, užuot buvus tik priemone atsikratyti daiktų pertekliaus.

„Čia taip pat reikia įžvalgos vadovaujant Šventajai Dvasiai, kad atpažintume tikruosius brolių ir seserų poreikius, o ne savo siekius. Jiems iš tikrųjų neatidėliotinai reikia mūsų žmogiškumo, atviros meilei mūsų širdies“, – rašo Popiežius Pranciškus, primindamas, jog kiekvienas vargšas yra Dievo vaikas ir kad jame ar joje yra Kristus. „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40).

Prieš 60 metų šventasis popiežius Jonas XXIII apibrėžė kiekvieno žmogaus teisę į gyvybę, į kūno neliečiamybę, į būtinas ir pakankamas priemones oriam gyvenimui, įskaitant maistą, drabužius, pastogę, medicininę priežiūrą, poilsį ir galiausiai būtinas socialines paslaugas. Kad kiekvienas turi teisę į socialinę apsaugą ligos, negalios, našlystės, senatvės, nedarbo ir bet kuriuo kitu atveju, kai ne dėl savo valios netenka pragyvenimo lėšų

Kad šie žodžiai taptų tikrove, Pranciškaus žodžiais, be kita ko, turime rimtai ir veiksmingai angažuotis politikos bei teisėkūros srityje: „Nepaisant politikos ribotumo, o kartais negebėjimo įžvelgti bendrąjį gėrį ir jam tarnauti, tegul ir toliau daugybė piliečių, tikinčių savanoriško įsipareigojimo vargšams verte, plėtoja solidarumą ir subsidiarumą“.

Esame raginami atkreipti dėmesį ir į naujas vargo formas. Popiežius visų pirma mini gyvenančius karo zonose, ypač vaikus, iš kurių atimta taiki dabartis ir ateitis.

Šventasis Tėvas negali nepastebėti ir spekuliacijų, dėl kurių smarkiai išauga kainos ir daugelis šeimų dar labiau skursta.

„Nežmoniškas elgesys su daugeliu darbuotojų – vyrų ir moterų; neadekvatus atlygis už atliktą darbą; nesaugumo dėl darbo vietos rykštė; nelaimingų atsitikimų darbe aukų gausa, dažnai nulemta mentaliteto, kuris pirmenybę teikia tiesioginiam pelnui saugumo sąskaita…“, – vardija Pranciškus, primindamas pirmtako šventojo Jono Pauliaus II enciklikoje Laborem exercens išsakytą mintį, kad darbas yra „dėl žmogaus“, o ne žmogus „dėl darbo“.

Kalbėdamas apie vargo situacijas Šventasis Tėvas ypač jautriai atsiliepia apie jaunimą: „Kiek daug nusivylusių gyvenimu ir net savižudžių jaunų žmonių, suklaidintų kultūros, įteigiančios, jog jie esą „nevykėliai“ ir „niekam tikę“. Popiežius kviečia padėti jaunimui reaguoti į šias piktybines įtakas, kad kiekvienas rastų kelią, kuriuo eidamas galėtų įgyti tvirtą ir didžiadvasišką tapatybę.

„Niekas nevožia indu degančio žiburio, – sakė Jėzus, – bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.“ Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, kurios 150-ąsias gimimo metines šiemet minime, tą žibintą matė kaip artimo meilę, privalančią šviesti ir džiuginti ne tik tuos, kurie yra man brangiausi, bet ir visus, kurie yra namuose, visus aliai vieno.

„Šiuose namuose, kurie yra pasaulis, kiekvienas turi teisę būti nušviestas artimo meilės šviesos, iš nieko nevalia jos atimti. Tegul nenuilstanti šventosios Teresės meilė įkvepia mūsų širdis šią Pasaulinę vargstančiųjų dieną, tegul padeda mums „nenusukti savo veido nuo vargšo“ ir visada kreipti žvilgsnį į žmogiškąjį ir dieviškąjį Viešpaties Jėzaus Kristaus veidą“, – Žinioje 7-ajai Vargstančiųjų dienai kviečia Popiežius Pranciškus.

Visas Popiežiaus Žinios vargstančiųjų dienai tekstas: https://lvk.lcn.lt/naujienos/,545